Parenterinis maitinimas

 

Parenterinis maitinimas – tai maitinimo būdas, kai maisto komponentai skiriami tiesiai į veninę sistemą per kateterį įkištą į periferinę ar centrinę veną. Dažniausiai Lietuvoje parenterinis maitinimas atliekamas ligoninėje (stacionare), nors manau įmanomas esant specialisto priežiūrai ir ambulatorinis parenterinis maitinimas.

 

Svarbu žinoti parenterinis maitinimas yra tik enterininio maitinimo pakaitalas - kai enterinis maitinimas yra negalimas.

 

Yra būtinas, kuomet

 

  • Labai sutrikusios virškinamojo trakto funkcijos;

  • Virškinamojo trakto mitybai nebus galima naudoti ilgiau 7 parų;

  • Ryškus mitybos nepakankamumas, o virškinimo traktas nefunkcionuoja;

  • Didelių dozių chemo / spindulinė terapija;

  • Kaulų čiulpų transplantacija;

  • Sunkus ūmus kasos uždegimas.

 

Tikslingas

 

  • Po sunkios, didelės apimties operacijos;

  • Po traumos ir nudegimų;

  • Esant plonosios žarnos fistulei, kai išsiskiria didelism kiekis turinio;

  • Sunkios eigos uždegiminės žarnų ligos;

  • Nuolatinis vėmimas;

  • Ligonio ruošimas operacijai, kai yra mitybos nepakankamumas, o enterinis maitinimas negalimas;

  • Esant kepenų, inkstų funkcijos nepakankamumas.

 

Netikslingas jei

 

  • Virškinimo traktas funkcionuoja ir yra įmanomas enterinis maitinimas;

  • Yra klinikinės situacijos, kai saugus parenterinis maitinimas neįmanomas(šokas);

  • Yra žymūs organizmo krešumo funkcijos sutrikimai;

  • Yra šarmų-rūgščių balanso sutrikimas;

  • Pacientas yra terminalinės būklės.